Doug LLOYD: Jei stebÄjo MÅ«sÅ³ interneto gruntas vaizdo, Palikau apie Ä®spÅ«dingos filmÄ Å¡iek tiek kalbÄti apie internetÄ ir kaip tai protokolÅ³ sistema. Na, pakalbÄkime apie Pirmoji iÅ¡ Å¡iÅ³ protokolÅ³ iÅ¡ tikrÅ³jÅ³ sudaro internetu. Ir Ä®domu, tai vadinamas Interneto protokolas kuriuos mes paprastai vadiname TL. Taigi internetas, kaip sakiau, yra tarpusavyje tinklo, internetas, kuris yra tikrai tik keli tinklai austi kartu ir susitarti kaÅ¾kaip bendrauti vienas su kitu. Kas tai kaÅ¾kaip aÅ¡ kalbu apie? Na, tai yra interneto protokolas. Tai diktuoja, kaip informacija yra perduodami iÅ¡ taÅ¡ko A Ä¯ taÅ¡kÄ B. Ir tai yra rÅ«Å¡iuoti iÅ¡ bÅ«klÄs prisijungti prie Interneto tinklo yra sutinkate laikytis Å¡ios protokolÄ, kai informacija turi turi bÅ«ti perkeltas iÅ¡ taÅ¡ko A Ä¯ taÅ¡kÄ B. 

Taigi paÄiame gale, kad Interneto gruntas vaizdo, AÅ¡ parodÅ¾iau Å¡Ä¯ paveikslÄlÄ¯ kas yra internetas buvo. Ir maÅ¾u mastu, tai yra iÅ¡ tikrÅ³jÅ³ tikriausiai gana tiksli. Tai gali bÅ«ti, kaip trys tinklai tikrÅ³jÅ³ kalbÄtis tarpusavyje. Bet tai Å¡iek tiek klaidinantis. Ir prieÅ¾astis, tai Å¡iek tiek klaidinantis yra because-- jei aÅ¡ tiesiog suskaiÄiuoti tinklÅ³ patogumo dÄlei Äia ir mes atsikratyti visko ir tiesiog sutelkti dÄmesÄ¯ Ä¯ networks-- Tai Å¡iek tiek klaidinantis, nes juo reiÅ¡kia, kad visi trys tinklas turi ryÅ¡ys viena su kita. 

Vienas yra prijungtas prie dviejÅ³. DviejÅ³ yra prijungtas prie trijÅ³. Ir trys yra prijungtas prie vieno. Ir kai aÅ¡ kalbÄti apie ryÅ¡ys Äia aÅ¡ kalbame apie fizinÄ, laidinio ryÅ¡io. Mes turime bevielis. Bet tai tikrai nepraktiÅ¡ka duomenys turi bÅ«ti perduodami bevieliu per didelio masto. Ir taip tam tikru momentu, mes tikrai pasitikÄti nuo laidinio technology-- telefono laidais, skaidulinÄs optikos laidai, Ä¯vairios technologijos , kurie yra fiziÅ¡kai prijungti A poskyrio A Ä¯ taÅ¡kÄ B. 

Ir maÅ¾u mastu, kaip this-- tai gali bÅ«ti tiksli, bet kaip vaizdas gauna Å¡iek tiek didesnis, tegul dabar Ä¯sivaizduoti, turime Å¡eÅ¡is skirtingus tinklus. Jei tai tiesa, dabar mes turime kaÅ¾kas panaÅ¡aus Ä¯ tai kiekvienam tinklo turi bÅ«ti prijungtas prie kiekvieno kito tinklo. Ir jei jums atrodo, kiekvienas tinklo turi penkis rodykles prie jo prijungtas. Taigi viskas yra prijungtas Ä¯ kiekvieno kito tinklo. 

Mes turime tik Å¡eÅ¡is tinklus Äia ir jau paÅ¾velgti, kiek laidÅ³ mes turime Ä¯darbinti, ar ne? Ir internetas sudaro daug daugiau nei Å¡eÅ¡is tinklus. Mes negalime sau leisti vielos kiekvienas tinklo kiekvieno kito tinklo, ypaÄ atsiÅ¾velgiant kai Å¡ie tinklai span vandenynai, tiesa? Jei mes bandome prisijungti prie Azijoje ar Europoje tinklas mes ketiname turi span visÄ vandenynÄ. Mes ketiname reikia naudoti laidus tam tikru momentu, bet mes nori sumaÅ¾inti iki minimumo skaiÄius laidai mes iÅ¡ tikrÅ³jÅ³ naudoti. Mes nenorime Å¾inutÄ milijonas laidai per vandenynÄ, nes jie kainuoja milijonus JAV doleriÅ³ uÅ¾ vienetÄ atsigulti. Ir taip greitai, mes negalÄsime sau internete nebÄra. Taigi, mes turime turÄti kitÄ bÅ«das kiekvienam tinklo kalbÄti kiekvienas kitas tinklo ar kitur mes turi gabalus internete kurie yra atjungtas iÅ¡ kitÅ³ gabalÅ³ internete. Ir tai ne tai, ko mes norime. Bet mes nenorime turÄti juos visus laidinio kartu. 

Ir tai, kai marÅ¡rutizatoriai grÄ¯Å¾ti Ä¯ Å¾aidimÄ. Mes gali naudoti marÅ¡rutizatoriÅ³ tokiu bÅ«du. KÄ daryti, jei vietoj kiekvienas Tinklo fiziÅ¡kai prijungtas prie kiekvieno kito tinklo, mes turÄjo Å¡ias tarpines gabalus, kur buvo prijungtas tinklai Å¡iÅ³ tarpininkÅ³, kurie yra prijungtas prie keliÅ³ tinkluose. Taigi uÅ¾uot vienas prijungti prie dviejÅ³, trijÅ³, keturiÅ³, penkiÅ³, Å¡eÅ¡iÅ³, o gal vienas prisijungia prie marÅ¡rutizatoriaus, kuri gal jungia vienÄ arba du iÅ¡ Å¡iÅ³ tinklai, bet taip pat gal prisijungia prie kitos marÅ¡rutizatoriai, kurie taip pat bus prijungti prie tÅ³ kitÅ³ tinklÅ³. 

Ir marÅ¡rutizatorius darbas is-- ji pateikiama informacija vadinamas marÅ¡ruto lentelÄ kad diktuoja, kur padaryti AÅ¡ einu, jei aÅ¡ matau tam tikrÄ IP adresÄ? Jei matau IP adresas pradÅ¾ios su keturiÅ³, aÅ¡ ruoÅ¡iuosi eiti Å¡iuo keliu. Jei aÅ¡ maÄiau IP adresÄ pradedant 12, aÅ¡ ruoÅ¡iuosi eiti, kad taip. Mums nereikia bÅ«ti prijungtas fiziÅ¡kai tinklo keturiÅ³ skaiÄiÅ³ arba tinklo numeris 12 Å¡iame pavyzdyje. Mes tiesiog Å¾inau, paprastai kur mes norime eiti. Ir jei jÅ«s manote apie tai, tai tarsi iÅ¡ panaÅ¡us Ä¯ rekursijos koncepcija kad mes kalbÄjome apie tai, kada mes kalbame apie tai C NesiruoÅ¡iu prisijungti jus tiksliai ten, kur norite eiti. AÅ¡ tik ketina perkelti jums vienÄ Å¾ingsnÄ¯ arÄiau, kur norite eiti. Ir aÅ¡ tegul kaÅ¾kas sandorÄ¯ su sprendÅ¾iant Å¡iÄ problemÄ poilsio. AÅ¡ tiesiog iÅ¡sprÄsti Å¡iÄ dalelÄ problema ir atidÄti likusios kam nors kitam. Taigi marÅ¡ruto informacija yra iÅ¡ tikrÅ³jÅ³ rÅ«Å¡ies panaÅ¡us Ä¯ rekursijos. Jei tai yra koncepcija, kad jÅ«s suprantate Na, gal, kad analogija bÅ«tÅ³ padÄti. 

Taigi leiskite paÅ¾velgti Å i tinklÅ³ pavyzdys vÄl ir manyti, kad, vÄl, mes ketiname naudoti tuos paÄius Å¡eÅ¡is tinklai, vienas per Å¡eÅ¡is. Taigi tegul tiesiog pasakyti, kad kiekvienas IP adresas nuo tinklo vienas prasideda vieno taÅ¡ko kaÅ¾kÄ. Ir mes pasakyti, kad ten kai kitas dalykas, kad pasiÅ«lymai su tuo, kaip visÅ³ sistemÅ³ yra prijungtas prie tinklo vienÄ. Mes tiesiog rÅ«pi jungiantis visus tie tinklai kartu Ä¯ internetÄ. Taigi kiekvienas Ä¯taisas, kuris yra prijungtas prie tinklo vienas turi IP adresÄ, kuris prasideda vienas taÅ¡kas ir tada kiti trys numeriai. 

Tai yra apibendrinimo Kaip viskas faktiÅ¡kai dirba. Tai gana Å¡iek tiek tikslesnis nei Å¡is. Bet tai turÄtÅ³ suteikti jums Bendra idÄja, kas yra internetas Protokolas iÅ¡ tikrÅ³jÅ³ daro. Taigi tai buvo diagrama mes turÄjome anksÄiau. Tai buvo sistema, kuri nebuvo tvarus. Net Å¡eÅ¡ios, tai gali bÅ«ti gerai. Bet jei mes gauname iki 10 arba 20 arba 50, mes bus gulÄti iÅ¡ laidÅ³ daug. Ir 50 vis dar taip pat nÄra net ledkalnio virÅ¡Å«nÄ kaip prie tinklÅ³ skaiÄiaus turime. Taigi, Å¡is modelis nÄra tvarus. Mes negalime klijuoti su tai. 

Taigi leiskite vietoj priimti Å is modelis, kur mes atsikratyti visÅ³ tarp laidÅ³ tinklai ir mes pridÄsime marÅ¡rutizatoriai. Taigi Å¡ie geltonos dÄÅ¾utÄs atstovauti marÅ¡rutizatoriai. Ir jÅ³ darbas yra perkelti informacija paprastai arÄiau, kur jis turÄjo eiti. Ir galbÅ«t tai yra jungtys kad Å¡ie tinklai turi. O gal tai yra stalai kad yra pastatytas Ä¯ marÅ¡rutizatoriÅ³. 

Taigi, jei mes tiesiog pradÄti nuo bent vienÄ tinklo, pavyzdÅ¾iui, IÅ¡ esmÄs tai, kÄ ji sako, yra, jei AÅ¡ kada nors pamatyti adresÄ, neprasideda su one-- Å tai kÄ Å auktukas vienÄ ar sprogimo viena yra, o ne one-- aÅ¡ ruoÅ¡iuosi perduoti jÄ¯ Ä¯ marÅ¡rutizatoriÅ³. Ir iÅ¡ ten, marÅ¡rutizatorius gali priimti sprendimÄ. MarÅ¡rutizatorius sako, jei matau vienÄ, aÅ¡ ketina perkelti Ä¯ tinklo numeris vienas. Å tai Å¾alia rodyklÄ pozicijoje Ä¯ kairÄ iÅ¡ tos virÅ¡utiniame kairiajame langelyje. 

Jei matau two-- tai rodyklÄ tarsi pozicijai Ä¯ virÅ¡Å³ Ä¯ deÅ¡inÄ link raudonos network-- jei matau IP adresÄ pradedant nuo dviejÅ³, AÅ¡ ruoÅ¡iuosi eiti link dviejÅ³ tinklo. Jei matau tris, keturiÅ³, penkiÅ³ arba six-- tai, kad raudona rodyklÄ iÅ¡eina iÅ¡ virÅ¡aus kairÄje router-- aÅ¡ nesu prijungtas prie trijÅ³, keturiÅ³, penkiÅ³ arba Å¡eÅ¡iÅ³. Bet aÅ¡ Å¾inau, kaÅ¾kas, kas yra arba kas Å¡iek tiek arÄiau ten. Taigi, aÅ¡ tiesiog norÄÄiau pasakyti, kiekvienÄ kartÄ, kai matau IP adresÄ pradedant trijÅ³, keturiÅ³, penki, ar Å¡eÅ¡i, aÅ¡ tiesiog ketina siÅ³sti jÄ¯ Ä¯ tÄ marÅ¡rutizatoriÅ³. Taigi aÅ¡ jÄ¯ perkelti Å¡iek tiek arÄiau kur jis turÄjo eiti ir tegul kad marÅ¡rutizatorius susidoroti su problema. 

Ir kaip jÅ«s galite see-- jei jus norÄjo pristabdyti Äia ir trace-- JÅ«s galite patekti Ä¯ kiekvieno kito taÅ¡ko tinklas iÅ¡ kur esate. Visi Å¡eÅ¡i tinklai gali dar prisijungti prie visÅ³ kitÅ³ tinklo taÄiau jie nÄra fiziÅ¡kai prijungtas nebÄra. Jie dabar Å¡ie tarpiniai etapai. Dabar, Å¾inoma ten prekyba ne greiÄio, tiesa? Jei vienas buvo tiesiogiai prijungtas prie Å¡eÅ¡iÅ³, nebÅ«tume turi eiti per du marÅ¡rutizatoriai pakeliui. Taigi mes galime gauti ryÅ¡ys Å¡iek tiek greiÄiau. Bet gal, kad kompromisas yra verta, tiesa? Jei jis bus taip brangu kalbant apie faktines iÅ¡laidas, doleriÅ³ ir centÅ³, fiziÅ¡kai vielos Visi Å¡ie tinklai kartu, gal Å¡iek tiek KuriÅ³ sulÄtÄjimas greitis yra OK. Mes galime toleruoti, kad. 

Taigi dar kartÄ, toje PavyzdÅ¾iui, mes buvo tik kalbame apie, nÄ vienas iÅ¡ tinklÅ³ tiesiogiai prisijungti viena kitai. Gali turÄti been-- gal tame pavyzdyje mes galÄjo padaryti taip, kad gal tinklo vienas ir du buvo tiesiogiai prijungtas. Ir tai bÅ«tÅ³ gerai. Kai kuriuose tinkluose yra fiziÅ¡kai prijungtas prie kitÅ³ tinklÅ³. Bet jie ne visi sujungti vienas su kitu. Jie remiasi routers-- Å¡iuo konkreÄiu example-- platinti bendravimÄ iÅ¡ taÅ¡ko A Ä¯ taÅ¡kÄ B. DÄl maÅ¾os scale-- patinka tai, kÄ mes kalbame apie here-- Å i konfigÅ«racija iÅ¡ tiesÅ³ gali daugiau neefektyvus ne tik turintys tiesioginÄ¯ ryÅ¡Ä¯. TaÄiau dÄl didelio masto, mes galime masto sistemÄ daug geriau. Tai tikrai ketina sumaÅ¾inti mÅ«sÅ³ kaina tinklo infrastruktÅ«ros turÄti tarpines marÅ¡rutizatoriai, kuriÅ³ darbas tai yra perkelti eismÄ iÅ¡ siuntÄjo Ä¯ imtuvÄ, iÅ¡ taÅ¡ko A Ä¯ taÅ¡kÄ B, o ne laidÅ³ visiems kartu. 

Taigi leiskite paÅ¾velgti keitimasis informacija pavyzdys keliaujate naudojant Å¡iÄ interneto protokolas. Tarkime, kad aÅ¡ esu fiziÅ¡kai Ä¯sikÅ«rÄs TL 1.208.12.37 todÄl aÅ¡ egzistuoja kur nors vieno tinklo. Ir aÅ¡ noriu iÅ¡siÅ³sti Å¾inutÄ su jumis. Ir jÅ«s esate ant penkiÅ³ tinklo 5.188.109.14. JÅ«sÅ³ IP adresas konkreÄiai nÄra nesvarbu, bet Å¡iuo konkreÄiu pavyzdÅ¾iui mes kalbame apie Å¡Ä¯ apibendrinimas kas interneto protokolas yra visi apie. JÅ«s esate penkiÅ³ tinkle ir aÅ¡ ant vieno tinklo. Kaip matote, mes ne sujungti vienas su kitu ne visi. 

Taigi aÅ¡ pradÄti. Ir aÅ¡ noriu nusiÅ³sti jums praneÅ¡imÄ. Ir taip kaÅ¾kaip bendrauti kad Å¾inia marÅ¡rutizatoriÅ³. MarÅ¡rutizatorius yra vienas, kad iÅ¡ tikrÅ³jÅ³ turi IP adresÄ. Ir tai Å¾iÅ«ri kur jis turÄjo eiti. Mes ketiname penkiÅ³ dot kaÅ¾kÄ. Taigi, dabar aÅ¡ ruoÅ¡iuosi pradÄti naudojant my-- arba marÅ¡rutizatorius, o, ketina pradÄti naudotis savo marÅ¡rutizatorius stalo perduoti informacijÄ kartu. Jis mato, kad penki yra ne vienas, todÄl sako aÅ¡ ruoÅ¡iuosi jÄ¯ perduoti Å¡Ä¯ vaikinÄ. Tada Å¡is vaikinas turi priimti sprendimÄ. Kur aÅ¡ ketinu eiti? Na, tai ne vienas, todÄl aÅ¡ nesu ketina pereiti prie vieno tinklo. Ir tai ne du. NesiruoÅ¡iu judÄti Ä¯ dviejÅ³ tinklo. Jis prasideda penkiÅ³. AÅ¡ nesu prijungtas prie penki, tai marÅ¡rutizatorius sako. Ir todÄl aÅ¡ tik ketina perduoti jÄ¯ iÅ¡jungti to-- aÅ¡ ruoÅ¡iuosi eiti Å¡iuo keliu. Tai kur trise ir Fours ir penkeriÅ³ metÅ³ ir Å¡eÅ¡ias eiti. Ir aÅ¡ tegul tas vaikinas kovoti su ja. AÅ¡ gausiu tai Å¡iek tiek arÄiau kur jis turÄjo eiti. AÅ¡ Å¾inau, jis turÄjo eiti toje bendros krypties. Bet gal, kad vaikinas gali elgtis su juo. GERAI. Taigi, kad vaikinas atrodo. Jis sako, gerai, Å¡io IP adresas prasideda penkiÅ³. Na, aÅ¡ prijungtas prie trijÅ³ ir Å¡eÅ¡iÅ³, todÄl aÅ¡ negaliu gauti praneÅ¡imÄ tiesiogiai kur reikia eiti. Bet tai kita marÅ¡rutizatorius ten, aÅ¡ Å¾inoti, jei aÅ¡ siÅ³sti jÄ¯ Fours ir Five, jis gali dirbti tie. 

Taigi jis eina jÄ¯ kartu Å¾emyn kelio. Ir tai marÅ¡rutizatorius sako, gerai, aÅ¡ prijungtas prie tinklÅ³ keturiÅ³ ir penkiÅ³. Taigi, taip, aÅ¡ galiu jums padÄti. Imsiu savo IP adresÄ kad prasideda penkiÅ³. AÅ¡ duosiu jÄ¯ Ä¯ penkiÅ³ tinklÄ. PenkiÅ³ tinklas padaryti tam tikrÄ darbÄ nuo jos pabaigos ir duoti Å¾iniÄ jums. Ir dabar mes sÄkmingai perduodami Å¾inutÄ nuo manÄs Jums naudojant interneto protokolÄ. 

VÄlgi, labai apibendrintas tikslais iliustracija, kas vyksta. Bet tai gana daug, kaip Interneto protokolas veikia. MarÅ¡rutizatoriai Å¾inoti Apskritai, kur jÄ siÅ³sti ir siÅ³s dar vienÄ Å¾ingsnÄ¯ palei bÅ«das, gauti jÄ¯ arÄiau ir arÄiau Ä¯ savo paskirties vietÄ, kol vienÄ marÅ¡rutizatorius yra fiziÅ¡kai sujungtas Ä¯ tinklÄ, arba adresas ar kokia Ä¯ klausimÄ ir suteikia jai ten. 

Dabar, apskritai, iÅ¡skyrus tikrai, tikrai maÅ¾as, maÅ¾i praneÅ¡imai, jis nesiruoÅ¡ia siÅ³sti jÄ¯ kaip vienas didelis riekÄ duomenis. Jei aÅ¡ siunÄiu jums email-- labai ilgÄ laiÅ¡kÄ, say-- jis nesiruoÅ¡ia imtis, kad visÄ laiÅ¡kÄ, ryÅ¡ulio jÄ¯ Ä¯ kamuolÄ¯ arba paketas ar kas, ir iÅ¡siÅ³skite kad visas dalykas Å¾emyn tinklÄ. 

Pirmiausia, siuntimo informacija palei tinkle yra brangi. Ji pridÄti. Ir kuo daugiau riekÄ, tuo labiau brangus tai yra perkelti kiekvienÄ Å¾ingsnÄ¯ kelyje. Ir jei ten kaÅ¾kaip sulÄtÄjimÄ ir tada ten tai giant-- tarsi jei jÅ«s vairuojate greitkelyje ir ten Å is milÅ¾iniÅ¡kas sunkveÅ¾imis rÅ«Å¡ies blokuoja keliÄ ir jÅ«s negalite gauti aplink jÄ¯ ant arba Lane, nes tai tipo iÅ¡sikeroti. Tai lÄtina visiems kitiems Å¾emyn uÅ¾ jÄ¯. TaÄiau maÅ¾i automobiliai, jei jie visi buvo maÅ¾i automobiliai, jie galÄtÅ³ judÄti, jei tai analogija tarsi padeda truputÄ¯. 

Taigi vienas didelis blokas sistema gali tikrai lÄtai ir visi kiti Å¾emyn. Ir taip kas IP ketina daryti yra padalyta Å¡iuos duomenis Ä¯ paketus. Ji ketina imtis tai didelis laiÅ¡kÄ arba FTP perdavimo ar failÅ³ perdavimo, arba gal aÅ¡ darydama praÅ¡yti narÅ¡yklÄje nes noriu katÄs nuotraukÄ. Ir ji ketina imtis, kad praÅ¡ymas ar kad siÅ³sti arba kad byla ir nutraukti jÄ¯ Ä¯ daug gabalÅ³ ir siÅ³sti visus gabalus atskirai. Taigi iÅ¡ tiesÅ³, aÅ¡ pildymo uÅ¾miestyje su maÅ¾Å³ automobiliÅ³ aikÅ¡telÄ, kuri gali visi judÄti, o ne didelis, kad sunkveÅ¾imio gali, jei kaÅ¾kas negerai, Pagreitiname uÅ¾ visiems kitiems eismo. 

Kitas Å¡alutinis poveikis tai yra, jei yra kai katastrofiÅ¡ka RÅ«Å¡iuoti nepakankamumas ir kaÅ¾kas negerai o paketas bus atsisakyta. KaÅ¾kas nepavyko ir Å½inutÄ gali bÅ«ti perduota. MarÅ¡rutizatorius gal turÄjo per daug dalykÅ³ vyksta. Jis negalÄjo Å¾ongliruoti viskÄ. Ir taip jis tiesiog paÅ¾odÅ¾iui sumaÅ¾Äjo jÄ. Tai tarsi analogijÄ, tiesa? 

Jis gavo daug dalykÅ³ vyksta. Tai artimÅ³jÅ³ informacijos iÅ¡ taÅ¡ko A Ä¯ taÅ¡kÄ B. Mes ne tik du Å¾monÄs internete, todÄl ji turi apdoroti daug srauto. Ir jei jis neturi pakankamai rankas ir jis negali iÅ¡siaiÅ¡kinti, kas tai daro, ji gali tik laÅ¡as kaÅ¾kÄ. Taigi jis gali padaryti kÄ nors kita. Jis gavo per daug vyksta. 

Jei mes turÄjome savo praneÅ¡imÄ kaip vienas didÅ¾iulis blokuoti, ir tai buvo tai, kÄ gavo sumaÅ¾Äjo, dabar mes turime siÅ³sti praneÅ¡imÄ. Ir dabar mes esame galbÅ«t vÄl sukelia srautÄ. Ir mes paleisti, kad rizika didÅ¾iulis blokas buvo atsisakyta dar kartÄ. Bet jei Data "buvo suskaidytas Ä¯ paketai ir mes drop vienas iÅ¡ tÅ³, tai daug pigesnis siÅ³sti, kad paketas One More Time, o ne visÄ dalykas vienÄ daugiau laiko. Taigi IP yra atsakinga uÅ¾ vis informacija iÅ¡ taÅ¡ko A Ä¯ taÅ¡kÄ B ir taip pat nesilaikantiems informacijÄ Ä¯ maÅ¾us gabaliukus taip, kad tinklas yra ne pernelyg apmokestinamas. 

IP taip pat Å¾inomas kaip jungtimis protokolas. Yra nebÅ«tinai apibrÄÅ¾ta trajektorija, nuo iki imtuvo ar atvirkÅ¡Äiai siuntÄjui versa. Dabar, Å¡iame pavyzdyje mes kalbÄjome apie, ten iÅ¡ tikrÅ³jÅ³ yra tik vienas bÅ«das patekti Ä¯ kiekvienÄ tinklo. Taigi, Å¡is konkretus iliustracija, ten iÅ¡ tikrÅ³jÅ³ yra apibrÄÅ¾ta trajektorija nuo A poskyrio A Ä¯ taÅ¡kÄ B. Bet mes galime pakeisti, kad tik padaryti viena modifikacija su dviem marÅ¡rutizatoriai dÄl pridedant tai liko BÅ«klÄ prie marÅ¡rutizatoriaus lentelÄse. 

Dabar pastebÄti, kad iÅ¡ virÅ¡uje kairÄje marÅ¡rutizatorius, ten iÅ¡ tikrÅ³jÅ³ yra du bÅ«dai, kaip sprÄsti su keturiÅ³ ar penkiÅ³ IP adresÄ. Jis gali eiti Ä¯ apatiniame kairiajame Router, arba gali eiti Ä¯ deÅ¡inÄ, Ä¯ tinkamÄ marÅ¡rutizatoriÅ³. Jis turi kelis variantus. Ir tai yra iÅ¡ tikrÅ³jÅ³ rÅ«Å¡ies geras dalykas nes ji daro mÅ«sÅ³ tinklo labiau reaguoja. 

Jei dÄl example-- tai tarsi kaip GPS. Jeigu jÅ«s kada nors buvo VaÅ¾iuojant uÅ¾miestyje ir staiga jÅ«sÅ³ GPS Ä¯spÄja Jums, kad eismas yra Ä¯ priekÄ¯, norite iÅ¡vengti, jei galite. Ir todÄl jÅ«s galite perskaiÄiuoti marÅ¡rutÄ. Ir marÅ¡rutizatorius tinklo, Ä¯ Be to, kad informacijos apie tai, kur paketai turÄtÅ³ eiti ar kur duomenys turi eiti, ten taip pat tarsi Å¡ios bendros impulso jo vietinÄ¯ tinklÄ bÅ«senÄ. Kas nutiks, jei aÅ¡ siunÄiu ji Å¡iuo keliu, palyginti su Å¡iuo keliu? 

Ir taip, atsiÅ¾velgiant Ä¯ intensyvaus eismo situacijos tinkle, gal viskas bus nukreipiami daugiau neefektyvus bÅ«das arba apskritai neefektyvus bÅ«das, nes jei mes einame reguliariai keliÄ, ten bus daug srauto. UÅ¾miestyje yra visiÅ¡kai uÅ¾strigo. Taigi gal kas mes padaryti, tai o imtis Å¡alutinÄ¯ kelius, kurie paprastai bÅ«tÅ³ imtis daug daugiau laiko, bet nÄ vienas s tikrai, naudojant Å¡iuos Å¡alutinÄ¯ kelius. Ir taip mes galime marÅ¡rutas MÅ«sÅ³ paketai, kad taip. 

Taigi ne kiekvienas paketas iÅ¡ didÅ¾iojo riekÄ duomenis gali imtis tÄ patÄ¯ keliÄ nuo iki pabaigos pradÅ¾ia. Ir mÅ«sÅ³ tinklo tampa daug labiau reaguoja jei mÅ«sÅ³ marÅ¡rutizatorius stalai leisti ten bÅ«ti keli variantai, kur eiti. Mes ne priklausomai nuo to vieno SunkveÅ¾imis juda iÅ¡ kelio. Mes galime iÅ¡lipti uÅ¾miestyje ne Kitas iÅ¡eiti ir priimti kitokÄ¯ keliÄ. Ir taip interneto protokolo RÅ«Å¡iuoti nuo daro Å¡iek tiek, kad per daug. 

Å tai DÄl pagrindai interneto protokolas. Bet yra dar vienas klausimas sprÄsti, kuris kas atsitinka, jei mes laÅ¡as paketÄ? Kaip mes Å¾inome, mes ketiname siÅ³sti tÄ paketÄ iÅ¡ naujo? TeisÄ? Na, Interneto protokolas negarantuoja pristatymas. Mes ketiname bÅ«ti priklausomai nuo ant kito protokolo sprÄsti, kad pavadino DuomenÅ³ perdavimo valdymo protokolas TCP. Ir mes ketiname kalbÄti apie Transmission Control Protokolas kitame video. AÅ¡ Doug Lloyd. Tai CS50.